Salantų regioninis parkas

Salantų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Erlos – Salanto – Minijos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, bei gausias kultūros paveldo vertybes. Sraunios upės, unikalūs riedulynai, saviti tvarkingi miesteliai – visa tai suteikia Salantų regioniniam parkui nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo. Parko teritorijoje tekančių upių slėniai išraižyti šaltinių, raguvų bei atodangų, nuo kurių atsiveria nepakartojami reginiai. Šlaitų miškuose bei natūraliose salpinėse pievose auga nykstančios augalų rūšys. Šiaurinėje parko dalyje yra išlikę natūralūs iki šiol beveik ūkinės veiklos nepaliesti Šauklių, Kulalių, Erlėnų, Igarių riedulynai, kuriuose rieduliai savo pirmykštėje padėtyje slūgso dar nuo ledynų atsitraukimo laikotarpio. Unikaliame Šauklių riedulyne veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, savitos augalų bendrijos, aptinkamos retos paukščių rūšys. Salantų regioninis parkas garsėja archeologinio paveldo gausa. Mosėdžio, Laivių, Imbarės, Sauserių, Dauginčių, Martinaičių, Gintarų, Vėlaičių ir Kartenos kaimuose stūkso piliakalniai, ant kurių kadaise stovėjo kuršių pilys. Prie Mosėdžio ir šalia Salantų esančiame Gaidžio kalne išliko po keletą pilkapių. Sakralinę architektūrą reprezentuoja Kalnalio, Kartenos, Mosėdžio, Salantų bažnyčios. Parke gausu žemaičiams būdingų smulkiosios architektūros statinių – kryžių, koplytėlių ir koplytstulpių.