Lietuvos nacionalinio muziejaus ištakos – tai istoriko grafo Eustachijaus Tiškevičiaus 1855 m. Vilniuje įkurtas Senienų muziejus. Muziejus kaupė, saugojo ir eksponavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį paveldą. Tačiau po 1863 m. sukilimo muziejaus veiklą nutraukė beatodairiškai vykdoma rusifikavimo politika. 1918 m. vienas iš nacionalinio išsivadavimo vadovų dr. Jonas Basanavičius Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu ėmėsi kurti Istorijos-etnografijos muziejų. 1920 m. Lenkijai okupavus Vilnių, šis darbas nutrūko, o muziejaus rinkiniai buvo saugomi Vilniaus universitete ir vėliau perduoti Lietuvos mokslų akademijai. Žymaus muziejininko, kultūros istoriko Vinco Žilėno pastangomis 1952 m. šių rinkinių pagrindu buvo suformuotas Istorijos ir etnografijos muziejus. 1992 m. dėl muziejuje sukauptų Lietuvos archeologijos ir etninės kultūros kolekcijų muziejui suteiktas Lietuvos nacionalinio muziejaus vardas. Šiandien muziejuje saugoma daugiau kaip 998 tūkst. eksponatų. Rengiamos kasmetinės etninės kultūros tyrinėtojų, istorikų ekspedicijos, vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Muziejaus restauravimo centre konservuojama ir restauruojama daugiau kaip pusė visų Lietuvos muziejuose restauruojamų eksponatų. Muziejuje galima pažinti Lietuvos istoriją, archeologiją, etninę kultūrą ir pasigrožėti protėvių dirbiniais.
Rate us and Write a Review
Your request has been submitted successfully.
Own or work here?
