Krekenavos regioninis parkas

Krekenavos regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Didžiausia Lietuvos vidurio žemumos ir Krekenavos regioninio parko kraštovaizdžio vertybė – Nevėžio senslėnis. Potvynių metu Nevėžis plačiai išsilieja ir apsemtų pakrančių pievose palieka daug dumblo bei suformuoja daugybę netaisyklingos formos ežerokšnių, kūdrų. Nevėžio senslėnio kraštovaizdis – poledynmečio laikų palikimas. Regioninio parko kraštovaizdyje savitumu išsiskiria ir Linkavos hidrografinis ir Upytės geomorfologinis draustiniai. Čia saugomi natūralūs, raiškūs šių upelių slėniai ir kraštovaizdis. Gamtos vertybių gausu ir parko miškuose. Seni ąžuolynai, užmirkę pelkėti medynai, net maži gojeliai dirbamų laukų apsupty – tai daugybės augalų ir gyvūnų buveinės. Miškuose gausu šernų, stirnų, tauriųjų elnių. Parko miškuose ir laukuose taip pat galite sutikti klajojančius stumbrus. Dirbamų laukų platybėse naktimis galima išgirsti putpelių ir griežlių balsus. Senų dvarų parkuose, kaimuose bei gyvenvietėse vakarėjant išvysite plevenant daugybę šikšnosparnių – tai paslaptingi, reti bei saugomi gyvūnai, besikuriantys įvairiose palėpėse, senų medžių drevėse. Krekenavos regioninio parko lankytojų labiausiai pamėgtos vietos – Rodų koplytėlė, Stultiškių vėjo malūnas, akmuo Rapolas, Girinio takas ir daugiakamienė pušis.